- venčiava
- ×veñčiava sf. (1) NdŽ, KŽ, venčiavà (3b) KII233, NdŽ, Krt žr. vinčiava: Veñčiavos diena KI257. Veñčiavą užšaukti K, KŽ. Šventoj dienoj mudvies venčiavą šaukė (d.) N. Eita pry veñčiavos NmŽ. Py veñčiavos yr draugalkos Rsn. Po venčiavos vyras ir pati gražiausiai gyvena Jzm. Tič, nežvenk, žirgeli, ant marių krantelių … Dar prisižvengsi venčiavoj važiuojant KlpD71. Venčiavėlė N.
Dictionary of the Lithuanian Language.